Vakarų Škotijos baltieji terjerai yra kilę iš kernterjerų ir škotų terjerų, kurie kartais natūraliai atsivesdavo baltų šuniukų.

Kai kurie šaltiniai šios veislės veisėjo garbę priskiria 1800 m. vakarų Škotijos Argylo regione gyvenusiam pulkininkui Edward Donald Malcolm iš Poltalloch šeimos. Kiti šaltiniai teigia, kad veislės sukūrėjas buvo VIII-asis Argylo kunigaikštis (Campbell’ų klano vadas). Tačiau tarp šių dviejų ponų turėjo vykti kažkoks bendradarbiavimas. Rūšies išvedimas, siekiant visų norimų bruožų, turėjo trukti apie šimtą metų. Šių šunų baltas kailis darė juos matomus medžiojant Škotijos durpynuose ir išskyrė iš kitų gyvūnų (tai buvo labai svarbu, nes medžiotojai kartais sumaišydavo rudus šunis su lapėmis ir juos nušaudavo).

Iš pradžių ši veislė buvo žinoma kaip Poltalloch terjerai (pagal Malcolm’ą); taip pat jie buvo vadinami Roseneath terjerais (pagal Argylą), baltaisiais Roseneath terjerais, o XIX a. pabaigoje – tiesiog baltaisiais škotų terjerais.

IŠVAIZDA

Šie šunys yra raumeningo kūno sudėjimo ir ypač tvirtos kaulų struktūros. Jų kaukolė didelė, snukis trumpas, sukandimas žirkliškas.Dantys gana masyvūs tokio nedidelio ūgio šunims.

"Vestų"  akys  tamsios ir truputį įdubusios, o žvilgsnis skvarbus. Ausys mažos, stačios ir smailios. 3 FCI grupė. Ūgis ties ketera 25-28cm. Patino svoris 7-9 kalės 6-8 kg.

KAILIS

Minkštą, tankią pavilnę dengia šiurkštūs apie 5 cm ilgio viršutiniai plaukai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros. Kai kurie Vestai ant nugaros turi „kviečių viršūnėlių” spalvos juostą, tiesa, veislių parodose dalyvaujantiems šunims jos gali būti nepageidaujamos.

Šios veislės šunys beveik nesišeria.

Kaip ir daugelis kitų šunų, šie terjerai paprastai miega 13 valandų per parą. Vestai prisitaiko prie savo šeimininko miego, taip pat nusnūsta keletą kartų per dieną, kad sukauptų reikiamą miego laiką.

Vakarų Škotijos baltojo terjero šuniukai gali sirgti apatinio žandikaulio osteopatija, kuri šnekamojoje kalboje dar vadinama „liūto nasrais”. Ši liga genetinė, ji paveldima.

"Vestai" turi polinkį į alergijas jų oda linkusi sausėti, todėl dažnas maudymas šias problemas gali padidinti. Geriausia šios veislės šunis maudyti kartą per mėnesį ar rečiau. Tačiau kailį šukuoti reikia dažnai, kad jis būtų švarus ir kad vienodai pasiskirstytų riebalai.

Vakarų Škotijos baltūjų terjerų ilgaamžiškumas 13-15 metų.

Snoudonija (angl.Snowdonia) – gamtinis regionas ir nacionalinis parkas šiaurės vakarų Velse,Kambrijos kalnuose.

Vienas pagrindinių parko objektų – kalnai ir slėniai. Čia stūkso ir aukščiausias Velse SNOUDONO kalnas. Kalnas man asocijuojasi su stiprybe,didybe. Sniegas (angl. snow) su akinančiu baltumu. Visus šiuos bruožus galime priskirti Vakarų Škotijos baltajam terjerui dar mūsuose vadinamu "vestuku" .Šis charizmatiškas šunelis, turi gaivališką  kalnų vėjo dvasią ir  nuoširdumą, sniego baltumo kailis išskiriantis jį iš nuobodžiai pilko keturkojų gentainio tarpo,tik dar labiau pabrėžia jo aristokratišką prigimtį,kuri ir mus įpareigoja su juo elgtis nežeminančiai ir pagarbiai.

Ne veltui yra sakoma,vestas mažas bet didis!